Rugsėjo 19-20 dienomis vyko Panevėžio skautų tunto „Nevėžis“ sezono uždarymo stovykla. Mūsų, jau oficialiai priimta į „Nevėžio“ tuntą, Boriso Dauguviečio vardo draugovė taip pat susiruošė į šią stovyklą, kuri tradiciškai vyko Žaliojoje girioje, Vilktupyje. Ši poilsiavietė pasirinkta ne veltui, čia teka šaltinis, greta upė ir miškas.
Išvykome ankstyvą šeštadienio rytą. Atvykę įsikūrėme, pasistatėme palapines, vedami sesės Smiltės, įsijungėme į bendrą stovyklos atidarymo rikiuotę. Giedant Lietuvos Respublikos himną buvo iškelta „Nevėžio“ tunto vėliava, kuri plevėsavo iki stovyklos uždarymo. Beje, vėliavą ir stovyklą patyrę skautai, pasidalinę laiką, saugojo visą naktį. Deja, Šiaulių skautams vėliavos pagrobti nepavyko, mūsų sargai juos sugavo ir budriai iki ryto saugojo. Be vėliavos grobimo vyko įvairiausi renginiai, žaidimai. Smagiausia buvo prie laužų dainuoti lietuviškas dainas ir žaisti žaidimus. Visi džiugiai pasitikome priėmusius įžodį Moniką ir Kajų, jie jau turi skautiškus kaklaraiščius ir yra pilnateisiai skautų šeimos nariai. Džiaugiamės, kad mūsų būrį papildė skautė Iveta.
Smagiai, dėkodami gamtai už gerą orą, vykome pas laukiančius tėvelius su mintimi vėl grįžti į Vilktupį bei surengti stovyklautojų naktį mūsų mokykloje.
